Mano vardas Vytė

„Mano vardas Vytė“ – trumpametražis filmas apie paauglę Vytę, Berlyne gyvenančią būgnininkę ir pankroko entuziastę. Vytė taip pat turi fizinę negalią – dauginę sąnarių artrogripozę. Šis filmas atveria jos nepalaužiamą asmenybę bei gyvenimą, kuriame susijungia nevaldoma meilė pankrokui ir visuomenės požiūris į jos fizinius apribojimus.

Metodologija:

Temos: negalia, tapatybės formavimas, aistra muzikai, diskriminacija, įtrauktis.
Metodinė medžiaga tinkama šiems dalykams: etika, psichologija, gyvenimo įgūdžių programos pamokos, klasės valandėlės
Filme liečiamos žmogaus teisės: teisė į tapatumą, teisė į asmeninį gyvenimą ir aplinkos prieinamumą bei lygybę, pomėgius.
Filmo peržiūros/užsiėmimo tikslai:

• skatinti supažindinti su ribų ir poreikių atliepimu – kas sudaro individualią tapatybę ir kodėl kiekviena tapatybė yra svarbi ir vertinga.
• suprasti negalią kaip fenomeną apie išankstines nuomones ir nuostatas, jos įtaką žmogaus tapatumo paieškose ir gyvenime.
• ugdyti moksleivių toleranciją, atvirumą ir savęs bei kito priėmimą.

Metodinę priemonę rengė Všį „Tolerancijos fabrikas“ sociologė Rūta Kupčinskaitė.
Metodologijos dizainerė Gabija Bubnytė.

Metodinės medžiagos parengimą finansavo:
Lietuvos kino centras, kuris remia „Nepatogaus kino klasės“ platformą.

Užsiėmimų su jaunuoliais metu taip pat kviečiame remtis:

„KOMPASAS“ – žmogaus teisių švietimo jauniems žmonėms vadovas.
Kinas yra darbas: Autorinių ir gretutinių teisių metodinė priemonė.