DUK

Prievartavimo narkotikai dar dažnai vadinami anglicizmu spike’inimas – tai narkotikų, alkoholio, receptinių vaistų ar kt. medžiagų įdėjimas į gėrimą be geriančiojo žinios.

Paprastai – tai labai stiprios medžiagos (pvz., benzodiazepinai, gamahidroksibutiratas (GHB) arba gamabutirolaktonas (GBL), ketaminas), kurios sukelia apsvaigimą, sąmonės praradimą arba sumažina žmogaus gebėjimą priešintis.

Kartais svaiginimas gali vykti naudojant ir švirkščiamuosius vaistus. Medžiagos suleidžiamos greitai, asmeniui net nesuprantant ir nežinant, kad juo (-a) bandoma pasinaudoti.

Dažnai po apsvaiginimo nukentėjęs žmogus nieko nepamena, tačiau tiek fiziškai, tiek emociškai jaučiasi ypač prastai.

Labai tikslų medžiagų poveikį, ypač maišant su alkoholiu ar vaistais, įvertinti gali būti sunku, visgi jį galima skirstyti į dvi kategorijas: „slopinantis“ arba „stimuliuojantis“. Slopinančios medžiagos sukelia elgesio pokyčių  – nuo paklusnumo iki sąmonės netekimo ar anterogradinės amnezijos (atminties praradimą apie įvykį). Stimuliuojančios medžiagos kelia euforijos, pasitikėjimo kitais jausmą ar rizikingą seksualinį aktyvumą. Svarbu žinoti, kad tai nėra asmens laisva valia, o suvartotų medžiagų poveikis.

Prievartavimo narkotikų poveikis jaunam organizmui yra ypač pavojingas dėl jaunų žmonių fiziologinių ypatumų. Labai tikslų medžiagų poveikį, ypač maišant su alkoholiu ar vaistais, įvertinti gali būti sunku, visgi jį galima skirstyti į dvi kategorijas: „slopinantis“ arba „stimuliuojantis“. Slopinančios medžiagos gali sukelti paklusnumą, sulėtėjusią reakciją, koordinacijos sutrikimus, sąmonės pritemimą ar visišką jos netekimą, atminties sutrikimą, vykusių medžiagų poveikio metu. Stimuliuojančios medžiagos gali sukelti euforijos jausmą, nepagrįstą pasitikėjimą kitais asmenimis, padidėjusį rizikingą elgesį, įskaitant seksualinį aktyvumą, sprendimų priėmimo gebėjimų sutrikimus. Jaunų žmonių smegenų prefrontalinė dalis, atsakinga už impulsų kontrolę, dar nėra visiškai išsivysčiusi, todėl tokie elgesio pokyčiai gali būti dar ryškesni. Jaunas organizmas dėl savo natūralaus vystymosi ypatumų ir mažesnio kūno svorio yra daug labiau pažeidžiamas tokių medžiagų, o jų poveikis gali būti stipresnis ir ilgiau trunkantis nei suaugusiems.

Dirbant su jaunais žmonėmis svarbu kalbėtis atvirai, pateikti faktinę informaciją apie rizikas, pabrėžiant realius pavojus ir padėti atpažinti rizikingas situacijas. Svarbu nestigmatizuoti, nekaltinti ir negėdinti jaunų žmonių, tačiau padėti jiems (joms) suprasti, kaip medžiagos gali veikti jauną organizmą ir padėti ugdyti sąmoningumą bei skatinti saugų elgesį.

Taip, kai kurios medžiagos kartais vartojamos pramoginiais tikslais dėl jų sukeliamo euforijos jausmo ar haliucinacijų. Tačiau tai gali kelti pavojų asmens sveikatai. Be to, asmuo gali tapti lengvu taikiniu seksualinei prievartai arba kitai žalingai veiklai.

Kai kurios medžiagos, kurios priskiriamos prievartavimo narkotikams, kartais vartojamos pramoginiais tikslais dėl jų sukeliamo euforijos jausmo ar haliucinacijų. Pramoginis tokių medžiagų vartojimas gali kelti tiesioginį pavojų asmens sveikatai. Šios medžiagos dažnai pasižymi stipriu poveikiu centrinei nervų sistemai, gali sukelti kvėpavimo slopinimą, širdies ritmo sutrikimus ar net mirtiną perdozavimą, ypač jei vartojamos kartu su alkoholiu ar vaistais. Be tiesioginės rizikos sveikatai, apsvaigęs asmuo gali tapti lengvu taikiniu seksualinei prievartai, apiplėšimui ar kitai žalingai veiklai.

Būdamas apsvaigęs (-usi), žmogus negali tinkamai įvertinti situacijos, priimti racionalių sprendimų ar aiškiai išreikšti savo sutikimą ar nesutikimą. Dirbant su jaunais žmonėmis, nepamirškite jiems (joms) priminti, jog daugelis šių medžiagų yra kontroliuojamos įstatymu, o jų turėjimas, vartojimas ar platinimas gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę.

Formuokite kritinį mąstymą apie tai, jog trumpalaikis malonumas gali turėti ilgalaikių neigiamų pasekmių sveikatai, saugumui ir ateičiai. Pasikalbėkite apie alternatyvas – sportą, muziką, kūrybą, savanorystę ar kitas veiklas, kurios skatina natūralių endorfinų išsiskyrimą ir socialinių įgūdžių vystymąsi.

Nepamirškite, jog pokalbiai su jaunais žmonėmis turėtų būti atviri, nesmerkiantys, kviečiantys į diskusiją. Jauniems žmonėms svarbu turėti erdvę užduoti klausimus apie medžiagas, kurios gali būti vartojamos pramogai, ir gauti informacijos, kad galėtų priimti informuotus ir atsakingus sprendimus bei nesirinkti šių medžiagų.

Dažnai nesikreipiama pagalbos dėl baimės būti patrauktoms (-iems) atsakomybėn už narkotinių medžiagų vartojimą dėl baimės, kad medicinos įstaigose bus užfiksuota, jog jie (-os) vartojo nelegalias medžiagas ar alkoholį, ir ši informacija gali būti panaudota prieš jas (-uos) ateityje, nerimaujama, kad institucijų atstovai (-ės) nepatikės jų pasakojimu. Dažnai nesikreipiama dėl kaltės jausmo dėl ankstesnio alkoholio ar narkotinių medžiagų vartojimo, sumišimo dėl atminties praradimo bei nukentėjusiųjų kaltinimo, kuris gilina su įvykiu susijusią traumą.

Viena pagrindinių priežasčių – baimė būti patrauktiems (-oms) atsakomybėn už narkotinių medžiagų ar alkoholio vartojimą. Tai ypač aktualu jaunimui, kuris gali bijoti, kad ši informacija bus užfiksuota medicinos įstaigose ir vėliau panaudota prieš juos. Kita galima priežastis – nepasitikėjimas institucijomis ir baimė, kad jų pasakojimu nebus patikėta. Be to, svarbu atkreipti dėmesį į kaltės jausmą ir sumišimą, paplitusį nukentėjusiųjų kaltinimą, kurį patiria nukentėjusieji (-osios), ypač jei dėl įvykio patyrė atminties praradimą. Jauni žmonės gali nesikreipti pagalbos dėl socialinės stigmos, susijusios su smurto ir (ar) išnaudojimo patirtimis, nenoro pripažinti, kad „ir man taip nutiko“ arba baimės, kad apie situaciją sužinos šeima ir draugai. Nesikreipti pagalbos gali skatinti ir nenoras būti dėmesio centre, baimė dėl patyčių ir (ar) apkalbų. Kartais jie (jos) tiesiog nežino, kur kreiptis pagalbos arba mano, kad pagalba bus neveiksminga.

Dirbant su jaunais žmonėmis svarbu juos (jas) informuoti apie pagalbos galimybes ir jų teises, pokalbiuose integruoti temas apie sąmoningą sutikimą, nukentėjusiųjų kaltinimo (angl. victim-blaming) problematiką ir pagalbos ieškojimo svarbą. Taip pat svarbu kurti saugią aplinką, kurioje mokiniai jaustųsi saugūs išreikšti savo jausmus ir pasidalinti patirtimis, prašyti pagalbos ar pasidalinti savo istorijomis.

Apsvaigęs asmuo negali duoti sąmoningo ir aiškaus sutikimo, nes prievartavimo narkotikai gali slopinti, sukelti atminties praradimą ir trikdyti sprendimų priėmimą. Seksualiniai veiksmai be sutikimo yra prievarta, todėl svarbu ugdyti jaunuolių supratimą apie tai, kad sutikimas turi būti informuotas, laisvai pasirinktas ir sąmoningas. Kalbėjimas apie sutikimą padeda sumažinti seksualinio smurto atvejų skaičių ir didinti saugumą.

Sutikimas turi būti aiškus, informuotas, laisvai pasirinktas ir sąmoningas, tačiau apsvaigęs asmuo negali jo duoti. Prievartavimo narkotikai gali slopinti reakcijas, sukelti atminties praradimą ir trikdyti sprendimų priėmimą, o bet kokie seksualiniai veiksmai be sutikimo yra seksualinis smurtas. Svarbu kalbėti apie sutikimą, nes tai padeda jauniems žmonėms suprasti ribas, pagarbą ir atsakomybę santykiuose. Atviri pokalbiai mažina mitus apie seksualinį smurtą, skatina saugią bendravimo kultūrą ir padeda išvengti nesusipratimų.

Daugelis jaunuolių gali susidurti su spaudimu, nežinoti, kaip pasakyti „ne“ ar kaip priimti atsisakymą. Kalbėjimas apie šias situacijas suteikia jiems pasitikėjimo ir įgūdžių, kaip reaguoti tinkamai. Sąmoningumo didinimas apie sutikimą padeda mažinti seksualinio smurto atvejus ir didina saugumą jaunuolių aplinkoje. Žinojimas, kad kiekvienas -a) turi teisę pasakyti „ne“ be pasekmių, o partneris (-ė) privalo gerbti ribas, stiprina asmeninį savarankiškumą ir emocinį atsparumą.

Be to, pokalbiai apie sutikimą veikia kaip socialinių normų keitimas – sutikimo kultūros stiprinimas prisideda prie lygiavertiškų santykių kūrimo, skatina abipusę pagarbą ir empatiją. Jei jauni žmonės nuo ankstyvo amžiaus mokosi aiškiai išreikšti savo ribas ir gerbti kitų pasirinkimus, jie (jos) sukuria sveikesnius santykius ir mažina smurto riziką ateityje.

Dirbant su jaunimu svarbu ne tik kalbėti apie teisinius aspektus, bet ir apie emocinius, psichologinius bei socialinius veiksnius, kurie daro įtaką jaunų žmonių sprendimams. Svarbu skatinti diskusijas apie tai, kaip alkoholis ir kitos medžiagos gali paveikti gebėjimą duoti sutikimą ir kaip atpažinti, kada asmuo negali priimti sąmoningo sprendimo.

Svarbu pabrėžti, kad prievartavimo narkotikai gali pakeisti žmogaus gebėjimą priimti sprendimus, sukelti atminties praradimą ir padaryti tiek jauną, tiek ir vyresnį žmogų pažeidžiamą seksualinei prievartai. Reikėtų paaiškinti, kad jei asmuo yra apsvaigęs, net jei fiziškai nesipriešina, tai nereiškia, kad jis įsitraukia į seksualinę veiklą savo laisva valia, todėl toks veiksmas neturėtų būti laikomas sutikimu. Ugdykime sąmoningumą apie prievartavimo narkotikų pavojus ir skatinkite jaunimą klausti, ieškoti pagalbos ir gerbti kitų asmenų ribas bei pasirinkimus.

Kalbėjimasis su jaunimu apie prievartavimo narkotikus yra jautri, bet būtina tema šiuolaikiniame pasaulyje. Svarbu pabrėžti, kad prievartavimo narkotikai gali pakeisti žmogaus gebėjimą priimti sprendimus, sukelti atminties praradimą ir padaryti tiek jauną, tiek ir vyresnį žmogų pažeidžiamą seksualinei prievartai. Priminkite, jog asmuo, patiriantis tokį poveikį, neveikia savo laisva valia – jo (jos) elgesys, sprendimai ir reakcijos yra chemiškai paveikti. Reikėtų aiškiai paaiškinti, kad jei asmuo yra apsvaigęs, net jei fiziškai nesipriešina, tai nereiškia, kad jis (ji) įsitraukia į seksualinę veiklą savo laisva valia, todėl toks veiksmas neturėtų būti laikomas sutikimu. Tai ypač svarbi žinutė jaunimui, kuris dar tik formuoja supratimą apie sveikus santykius.

Aiškiai ir be dramų papasakokite apie skirtingų medžiagų poveikį. Priminkite jaunuoliams (-ėms), kaip saugiai elgtis vakarėlių metu: niekada nepalikti savo gėrimų be priežiūros, laikytis grupėje gerai pažįstamų žmonių, nedėti į kito gėrimą jokių medžiagų, pastebėjus apsvaigusį asmenį – svarbu jam (jai) padėti. Mokiniai turėtų suprasti teisines pasekmes, susijusias su psichoaktyvių medžiagų vartojimu, laikymu ir platinimu – paaiškinkite, kad medžiagų įdėjimas į kito asmens gėrimą be jo žinios yra nusikaltimas, galintis sukelti rimtų teisinių pasekmių.

Skatinkite mokinių kritinį mąstymą ir atsparumą bendraamžių spaudimui. Mokiniams svarbu suprasti, kad „visi taip daro“ argumento nereikėtų priimti už gryną pinigą, ir ugdyti pasitikėjimą savimi priimant savarankiškus sprendimus.

Ugdykime sąmoningumą apie prievartavimo narkotikų pavojus ir skatinkime jaunimą klausti, ieškoti pagalbos ir gerbti kitų asmenų ribas bei pasirinkimus. Svarbu sukurti aplinką, kurioje jaunuoliai jaustųsi saugūs užduodami klausimus ar dalijantis savo patirtimis. Padrąsinkite jaunimą kreiptis pagalbos, pastebėjus problemines situacijas, ir priminkite, kur tokią pagalbą galima gauti.

Siekiant užtikrinti saugią aplinką mokyklose, jaunimo susibūrimo vietose svarbu skatinti pagarbą, atsakomybę ir atvirą komunikaciją. Mokyklose turi būti aiškiai nustatytos taisyklės, kurios draudžia bet kokią prievartą. Reikėtų kalbėti apie sutikimą ir prievartos kultūrą. Mokyklos bendruomenė turėtų gebėti atpažinti prievartos kultūrą ir tinkamai reaguoti į bet kokius požymius, rodančius, kad mokiniai gali būti pavojingoje situacijoje. Itin svarbu kurti ryšį su mokiniais (-ėm)  ir skatinti atvirai kalbėti apie savo jausmus ir rūpesčius bei užtikrinti, kad visi mokiniai (-ės) žinotų, kur gali kreiptis pagalbos, jei reikia paramos ar jie patiria grėsmę.

Siekiant užtikrinti saugią aplinką mokyklose ir jaunimo susibūrimo vietose, mokyklos bendruomenė turėtų gebėti atpažinti prievartos požymius ir tinkamai reaguoti į bet kokias situacijas, kurios gali kelti pavojų mokiniams. Svarbu kurti pasitikėjimu grįstus santykius su jaunais žmonėmis, skatinti juos (-jas) atvirai kalbėti apie savo jausmus ir rūpesčius bei užtikrinti, kad kiekvienas žinotų, kur gali kreiptis pagalbos. Nepamiršti skatinti pagarbą, atsakomybę ir atvirą komunikaciją. Kartu mokyklose ir kitose jaunimo susibūrimo vietose turėtų būti aiškiai nustatytos taisyklės, kurios draudžia bet kokią prievartą ir smurtą. Ne tik kalbėti apie sutikimą ir prievartos kultūrą, bet ir skatinti bendruomenę aktyviai veikti, įsitraukti ir reaguoti, kad būtų užkertamas kelias netinkamam elgesiui.

Vienas svarbiausių būdų sukurti saugią erdvę – neignoruoti problemų, o aktyviai priminti, kokie veiksmai, posakiai, žodžiai nėra priimtini erdvei, kurioje esate. Be to, svarbu įtraukti visą bendruomenę – mokytojus, tėvus, mokinius ir kitus darbuotojus. Mokymai ir diskusijos gali padėti didinti sąmoningumą apie sutikimą, ribas ir pagarbius santykius. Saugios aplinkos kūrimas yra nuolatinis procesas, kuriam reikia visų bendruomenės narių įsitraukimo ir nuoseklaus darbo, siekiant užtikrinti, kad kiekviena (-s)  jaunuolis (-ė) jaustųsi saugus (-i), gerbiama (-s) ir išklausyta (-s)

Atsiminkite, kad seksualinis smurtas niekada nėra vaiko ar jaunuolio (-ės) kaltė.

Jei jaunuolis (-ė) pasisako apie seksualinę prievartą naudojant prievartavimo narkotikus, pirmiausia svarbu išklausyti neteisiant bei suteikti emocinį palaikymą. Rekomenduojama išlaikyti ramybę ir nespausti mokinio (-ės) pasakoti daugiau, jei ji (-s)nenori. Taip pat svarbu informuoti, kad apie tai turėsite pranešti, nes apie nepilnamečių patiriamą smurtą pagal Lietuvos įstatymus privaloma pranešti policijai.

Vis dėlto, jei turite neaiškumų ar norite pasikonsultuoti dėl konkretaus vaiko teisių pažeidimo, susijusio su įvykusiu smurto atveju, galite pasikonsultuoti paskambinę į Vaiko teisių liniją (8 800 10 800). Šiuo numeriu gali skambinti tiek vaikai, tiek suaugusieji – jie gali pasikonsultuoti vaiko teisių apsaugos klausimais bei pranešti apie galimus vaiko teisių pažeidimus.

Labai svarbu išlikti ramiems (-ioms) ir parodyti jaunuoliui (-ei), kad juo (ja) tikite.

Apsvaiginimas, seksualinis smurtas niekada nėra vaiko ar jaunuolės (-io) kaltė, todėl svarbu suteikti besąlygišką emocinį palaikymą ir šį faktą jiems (joms) pabrėžti. Išklausykite jaunuolį (-ę) neteisdami (-os), nerodydami (-os) šoko ar nepatogumo ir nespausdami jo (jos) dalintis daugiau informacijos, nei jis (ji) nori. Paaiškinkite, kad apie šį įvykį reikės pranešti, nes pagal Lietuvos įstatymus apie nepilnamečių patiriamą smurtą būtina informuoti policiją. Užtikrinkite, kad jaunuolis (-ė) suprastų, jog šis žingsnis yra skirtas jo (jos) saugumui ir pagalbai, o ne jam (jai) pakenkti. Jeigu kyla klausimų arba norite pasikonsultuoti dėl konkretaus atvejo, susijusio su vaiko teisių pažeidimu, galima kreiptis į Vaiko teisių liniją telefonu 8 800 10 800. Šis numeris skirtas tiek vaikams, tiek suaugusiesiems – čia galima gauti konsultaciją apie vaiko teisių apsaugą ir pranešti apie galimus pažeidimus.

Svarbiausia, kad jaunuolis (-ė) jaustųsi saugus (-i) ir žinotų, kad yra žmonių, pasiruošusių jam (jai) padėti. Mokyklose ar kitose jaunimo susibūrimo vietose būtina kurti tokią aplinką, kurioje jauni žmonės nebijotų kreiptis pagalbos ir žinotų, kad jų balsas yra girdimas.

Socialiniai tinklai ir žiniasklaida prisideda prie lyčių stereotipų ir prievartavimo kultūros, dažnai vaizduodami moteris kaip seksualinius objektus, o vyrus – kaip galingus, dominuojančius veikėjus. Tokie vaizdiniai normalizuoja smurtą ir manipuliacijas santykiuose bei skatina klaidingą požiūrį, kad prievarta yra priimtina. Seksualizuoti vaizdai ir netinkami komentarai prisideda prie prievartavimo kultūros, mažina pagarbą ir skatina netinkamą požiūrį į santykius bei sutikimą. Būtina ugdyti vaikų ir jaunuolių kritinį mąstymą, sąmoningumą ir pagarbų požiūrį į tarpasmeninius santykius.

Socialiniai tinklai bei žiniasklaida dažnai atspindi ir stiprina lyčių stereotipus, perteikdami moteris kaip seksualinius objektus, o vyrus – kaip galingus, dominuojančius veikėjus. Šie įvaizdžiai gali daryti ilgalaikį poveikį jaunų žmonių suvokimui apie lyčių vaidmenis ir santykius, kadangi yra formuojami nuo ankstyvo amžiaus.

Per dažnai pasikartojantys stereotipiniai vaizdiniai ne tik kuria nerealistiškus lūkesčius kūnui, santykiams, emocijoms, galimybėms, bet ir gali normalizuoti smurtą bei manipuliaciją santykiuose. Socialiniuose tinkluose prievartavimo kultūra dažnai yra palaikoma ne tik per seksualizuotus vaizdus, bet ir per komentarus, kurie pateisina arba sumenkina prievartą, o kai tokios nuostatos tampa įprasta diskurso dalimi, kyla pavojus, kad jauniems žmonės gali būti sudėtinga atpažinti ribas tarp pagarbos ir smurto santykiuose. Be to, socialinėse medijose plintantys memai, juokeliai, populiarūs naratyvai ir (ar) tinklalaidės, kuriose apstu lyčių stereotipų gali nejučia įtvirtinti žalingas normas, kurios tampa kasdienybės dalimi ir sunkina kovą su stereotipais bei smurtiniu elgesiu.

Dirbant su jaunais žmonėmis vienas svarbiausių uždavinių – ugdyti kritinį mąstymą ir medijų raštingumą, mokyti jaunuolius (-es) atpažinti žalingas žinutes bei analizuoti jų poveikį visuomenės normoms. Būtina skatinti diskusijas apie lyčių lygybę, pagarbą bei sutikimo svarbą santykiuose. Tam galima naudoti įvairius metodus: attvejų analizę, diskusijas ir praktines užduotis, siekiant padėti jaunuoliams (-ėms) suprasti, kaip žiniasklaidos formuojami įvaizdžiai veikia jų požiūrį į save ir kitus.

Nukentėjusiųjų kaltinimas dar kartais vadinamas aukų kaltinimu sukuria aplinką, kurioje asmenys, patyrę prievartą naudojant prievartavimo narkotikus, jaučiasi kalti dėl savo veiksmų. Baimė, kad kiti nepatikės jų pasakojimu arba kaltins juos dėl narkotinių medžiagų vartojimo, dažnai trukdo kreiptis pagalbos ir siekti teisingumo. Tai ne tik blogina jų emocinę ir psichologinę būklę, bet ir lemia mažesnį apie nusikaltimus skaičių, todėl smurtas lieka nebaudžiamas ir nesprendžiamas. Tokia kultūra stiprina prievartos problemą, nes leidžia ją toleruoti ir slėpti bei trukdo kurti saugią aplinką.

Tokia kultūra, kurioje nukentėję žmonės neretai laikomi atsakingais už savo patirtus išgyvenimus, formuoja aplinką, kurioje asmenys, patyrę tokią prievartą, bijo būti suprasti klaidingai arba atmesti.

Nukentėjusieji (-osios), patyrę (-usios) apsvaiginimą ir (ar) prievartą, susiduria su iššūkiu – kaip kalbėti apie savo patirtį, kai ji susijusi su medžiagų vartojimu. Bijodami (-os), kad jais (jomis) nepatikės arba jie (jos) bus apkaltinti dėl medžiagų vartojimo, dažnai žmonės vengia kreiptis pagalbos. Tokia aplinka sukuria papildomą barjerą, nes aukos dažnai baiminasi, kad jų žodžiai bus interpretuojami kaip savęs kaltinimas arba, dar blogiau, kad jie (jos) bus atstumti dėl patirtos prievartos. Tai turi rimtų pasekmių – aukos lieka uždaros, nelinkusios dalytis savo patirtimis ir pasitikėti institucijomis. Kartu šis kultūrinis požiūris lemia, kad nusikaltimai lieka neatskleisti ir nebaudžiami.

Kadangi nukentėję žmonės neretai nusprendžia tylėti, nes nepasitiki teisingumo sistema, smurtas nesulaukia reikiamo dėmesio ir negali būti užkardomas. Tai ne tik leidžia tokiems nusikaltimams tęstis, bet ir daro ilgalaikį neigiamą poveikį bendruomenės sveikatai bei saugumui. Be to, daugumai aukų sunku atsigauti, kai jos jaučiasi nesuprastos ar nevertinamos. Nukentėjusiųjų situacija dar labiau komplikuojasi, kai kalbama apie jų emocinę ir psichologinę būklę. Bijodami būti atstumti ar dar labiau stigmatizuoti, jie (jos) dažnai slepia savo išgyvenimus ir nesikreipia į specialistus. Dėl to jų vidinė kova su gėda ir baime tampa dar sunkesnė. O tai, savo ruožtu, gali sukelti lėtesnį gijimo procesą, ilgalaikes psichologines problemas ir dar labiau izoliuoti nukentėjusiuosius nuo pagalbos.